katiara

//kati susikelia savo iššsitaršiusius plaukus ir susiriša juos gumele.

Ghe, finaly, po ilgo triūso ir nelygios kovos prieš kelioninę tašę - kovą laimėjau (!), verta pabrėžti, kad ji truko geras tris valandas. Jaučiuosi, kaip po Vaterlo mūšio: išsidraikiusios aplink šiūkšlės, išmetyti daiktai, aplink voliojasi maišelių kūnai ir gyva galybė mano minčių, kurios išmėtytos nežiūrint jų vertės.

Manau, šis post'as mano paskutinis šiais metais. Taip taip taip, darausi velniškai sentimentali, o gal tik šiaip į senėjimo stadiją įlipau, ves dėl to ne pirmo pūko jauniklė jau esu.

Šie metai…Pilni neišsipildžiusių lūkesčių, nusivylimo, naujų atradimų, meilės nebuvimo, sudužusių svajonių ir visiškai nesiskiria šiuo aspektu nuo praeitų/užpraeitų/užužpraeitų metų…

bet…

Kardinaliai pakeičiau savo gyvenimo būda:
1. mečiau sėkmingai rukyti;
2. tuo pačiu ir gerti;
3. išsilaikiau teises ir dar spėjau neužsimušti ir nieko nepervažiuoti;
4. pakeičiau gyvenamąją terpę;
5. susidorojau su depresija (nors gal dar ji palaidota gyva, gali atsikapstyti);
6. įstojau daugmaž ten kur norėjau;
7. turiu mėgiamą darbą;
8. perkonvertavau savo vertybių skalę;
9. ir galų gale susitvarkė santykiai su šeimyna.

Galim dar kažko norėti? Manau, kad ne. Teoriškai daugiau niekam ir neužtektų laiko.

Ko noriu kitiem metam? Kad viskas liktų taip, kaip yra. Niekas absoliučiai nesikeistų. Esu visiškai patenkinta ir galiu tik padėkoti 2005-iems metams (:

Linksmų švenčių!

Rodyk draugams

nesijaučiu aš sumautau, tik taip įdomiai, lyg koks eksperimentas bučiau - triušis (white rabbit). asmenybė sukompiliuota iš modifikuotų binarinių failų, kurie pagal nutylėjima keičia savo duomenis atitinkamai į situaciją. o taip vat. kai požiūrisi radikaliai pasikeičia į tuos pačius dalykus n-ioliką kartų per laiko vienetą - jau darosi šiurpu, toks jausmas kad ne tik kad nepastovi, bet dar ir nesusipratusi. sakyčiau trenkia į šizofreniją, bet ką jūs - aš tam jau per brandi. netikit? galbūt. galbūt netikiu ir aš. o kam tas tikėjimas? netgi jis laikinas dalykas.

aš pykstu. pykstu ant tų, kurie stengiasi būti mano draugais tokiais nebūdami. nebūkit. nereikia. nevaidmainiaukit. aš jau atspari. atspari pasidariau tada, kai draugas (o gal ir ne) po ilgo zirzimo ir zyzimo mane nuvežė ant 3 Kryžių kalno. tada aš dar čia buvau svečias. man tai reiškė labai daug, ne visada kažkas pildo mano norus, niekad ir neprašau, kad išpildytų, nes niekas mano norų ir nežino. kam? cinikams jie neidomūs. neidomūs ir ne cinikams. greičiausiai jie įdomūs niekam.

3 Kryžių kalnas. parodė gražių vaizdų. papasakojo įdomių dalykų. ir vežant namo suvarė morališkai. o taip vat. niekas nieko niekam niekad neduoda už ačiū. vampyras. energetinis. etinis. psichologinis. diskomfortabilus. o kodėl? nes ir vėl matau jį šmestelint gatvėse ir pranykstant. sukeliant tik slogias emocijas.

taip ir uždedi ant žmogaus kryžių, o gal ir visą trijų kryžių kalną.

Rodyk draugams

Nu ir man įdomu, kuris iš jūsų sumastė, kad aš tobula? Damn NO! Aš esu tobula tik sau pačiai. ir man jau iki gyvo kaulo įgriso, kai jūs stebitės, kad aš blogos nuotaikos, suirzusi ir be šypsenos. Milijonus kartų sakiau, kad ją reik pelnyti arba nusipirkti. Nedarot nei vieno nei kito, tai kas per kvaili norai, kad aš jum šypsočiausi? O sakyčiau dar kvailesnis noras, kad aš gaiščiau savo brangų laiką ir padėčiau jum daryti jūsų įskaitinius darbus. Jūsų koketavimas, butelio, šokolado siūlymai čia nepadės. Pirmajam aš netinku, antrojo ir trečiojo nevartoju. Ir nepadės čia jokios šventės ir šventinės nuotaikos, aš kalėdų senio nežaidžių, o dovanom manęs nepapirksit.

Use your creativity ir atšokit nuo mano galvos.

miaw…

Rodyk draugams

noriu miego, o miegot neišeina…

ir nuo kontūperio jau baigia akys išvarvėti….

o už lango sninga ir šalta (kas nupirks man palta?)…

teeeeeeeekšt… ant kelių tikšteli tiršta balkšvai žalia masė… mano akies rainelė susimaišė su baltymu ir sėkmingai geriasi į mano odą… nice… savotiška kojų odos kaukė. bendriau kam man ji, vistiek i kojas niekas nežiūri, niekas neliečia. visiem dafeni, tame tarpe ir man pačiai. susirandu gretimais ant stalo besivoliojantį šaukštą, sėkmingai nugramdau dar nevisai susigėrusią košę nuo kojos ir atgal sugrūdu į akies orbitą. ten viduj viskas šlykštu, minkšta ir gleivėta. dabar jau ne tik balta ir žalia, kažkur matosi ir raudoni atspalviai… fak, suardžiau kraujagyslių tinklą… dabar jau tikrai nebebus akies obuolys toks koks buvo… ajjj ir nereik… pleistras, plėvelė… akis susprausta į rėmus, užklijuota celofanu, pleistru užtvirtinta. gal nebeišvarvės. gal.
nuuuuu… būsiu kátė vienaakė. o aš ir su viena akim moku įžvelgti kas dedasi jūsų sielos gelmėse, o aš ir su viena akim moku jus sutrikdyti. svarbu ne perspektyvos, svarbu galimybės.

time: O2:1OAM
music: royksopp - what else is there.mp3
mood: psychedelic

miaw…

Rodyk draugams

pasisocialinau šiandien su kaupu, kaip už visą mėnesį - dabar toliau galėsiu sau kerpėti savo mažam pasaulėly: mokslai, darbas, namai… o ko daugiau šiais laikais reikia iki pilnos laimės?

smagiausia, kad spėjau pasikomunikuoti su trim chebrom per vakarą - pranokau pati save. tik įspūdžio kažkokio nesukėlė nei vieni nei antri, ką jau kalbėti apie trečiuosius.

su pirmaisiais, kaip visada dalinausi tech. support'o klausimais;
su antraisiais godžiai prisikirtau keptų bulvių kabake ir aptarėm teoriškai linksmus atostogų planus;
su trečiaisiais, net nežinau kaip teisingiau išsireikšti, gal ir nesireikšiu (nors jie vis dar tokie patys);

// nemėgstu, kai kažkas tiriamai žiūri į mano paraudusias nuo darbo akis. nežiūrėkit - nieko ten neįžvelgsit. galiu parodyti tik emptyness…

Rodyk draugams

Perdaug buvau nuvertinus savo grupiokus… Peikiau peikiau, siuntynėjau kaip šunis, o vienas našlaitis, kad man pakelti nuotaiką (nes jau mėnesį vaikštau sužvėrėjus) - ubuntu's padovanojo. Pasijutau tikra kalė. Reiks atlaidžiau su jais elgtis, juk negali visi atitikti mano kriterijų…

Rodyk draugams

čia besikalbant su 'incognito' sumasčiau, kad meškėju. pradedant nuo to, kad ankščiau išmiegodavau po 4-5val ir to buvo visai gana, dabar miegu po 12val ir dienom vistiek jaučiuosi nuvaryta nuo kojų.

P.s. tas potraukis meškiukams irgi ne iš lempos, ten buvo pirmieji meškėjimo simptomai. kapėc, o gal meškėc….

Rodyk draugams

laaabai svarbus asmuo pasiskundė, kad jam sudėtinga skaityti textus ant tamsaus fono. nu ko nepadarysis šiais laikais dėl skaitytojų (:

P.s. leidžiu sukritikuoti ir gal kažką pakeisiu atsižvelgdama ir į jūsų pasisakymus :))

Rodyk draugams

ir taip nuotaika ant ribos - tai šiandien dar su didžiu džiugesiu, nurusėjusi ir nukvakusi iki begalybės pensininkė sugebėjo mane apstaugti autobuse, kad pasidėjau pilna savo siuntinį ant kėdės, o pati stoviu ir jį paremiu su kojom, kad nenukristų. Poniai persenusiai obuolinei kirmelei nepatiko mano toks žestas - tai pusė kelio burnojo kažką lenkiško, tačiau surusintai. Kadangi man jos bandymas kažką man pasakyti buvo lygu paukščių kalbai, tai ir vertinau tai kaip balandžių maurojimą po ausim. Tačiau vistiek pikta. Gulėtų sau lovoj, vartytusi nuo šono ant šono paskutines savo gyvenimo dienas, tai ne na***. Ot sovietų laikais buvo tobula, kelia kažkas per didelį triukšmą, įmeta į lagerį - nepajėgus dirbti, padaro muilą iš riebalų ir sagas iš kaulų - nors naudos būna. Gaila, neivertina chemijos/muilo gamybos pramoninkai tokios pigios medžiagos savo produkcijai: ir pinigų sutaupytų, ir miestą apšvarintų ir mum nereikėtų pensininkų išlaikyti, tuo labiau liugonių kasai milijonus kasmet skirti.

Rodyk draugams

čia yra labai gerai, kai nusivili viskuo kas tave supa ir būni sugadinęs naktinę lempą (nebegaliu skaityti). tai kol ateis kalėdai ir iš tėvų/senelių/giminių/savęs gausiu akinius ir lempa - nuo rytojaus geiminsiu! O dabar einu dabaigti skaityti “Enšteino gyvenimas ir mirtis - siluetai”.

Rodyk draugams