katiara

nors apie kauną beveik nerašysiu, mačiau ~8 gatves, o tose gatvėse 2  bent kiek padoresnius pastatus (bankai) ir indomią reklamą su “10 dievo įsakymų” - paboldintas “nekalbėk netiesos”. nžn ko tuos vaikus kaune moko, bet vilniuje ar klaipėdoje tokios disciplinos taikymo tikrai nėra ((:

o šiaip milžinišką įspūdį padarė “Megos” akvariumas. Fantastiškos žuvės, išraiškingais ir charakteringais veidais. Koralų rifas irgi gražiai nuspalvintas, gerai kad su kompetetingu žmogum buvau - tai paaiškino, kad plastmasė ten įkelta, nes šiaip būčiau išsidūrusi ir pagalvojaus, kad net koralai tikri.

pastebėjimas: kaunietės padavėjos hyperkomunikabilios.

pastebėjimas_v2: prekybos centras, kaip ir visi likusiai lietuvoje, absoliučiai susipykęs su tarptautinių ženklų eksponavimu (turiu omeny WC ir automobilių parkavimo vietų žymėjimą).

Rodyk draugams

db aš jum pasiguosiu, kokia aš nelaiminga našlaitė, nors retai tai darau, bet pagalbos jokios nenoriu (:

žodžiu, nusijungė nuo vaizdo mano nokia… čia daugmaž, kai kasnors skambina - susiprotėk žiūrėti į mobilo lcd, kad pamatyti, nes kitaip nesužinosi nei kas skambino, nei kada skambino ir mobilas jokio garso neišleis. nu tiek to, pasiemiau senus mamos mobiliuosius, su tais dar linksmiau: nokia - nesugeba atlaikyti nei 10val neišsikrovęs, tai maždaug pakrovėją tąsykis su savim ir ieškok rozetes, o samsungas - su charakteriu, nori sujungia, nori nesujungia, ir tik po 3d kariavimo - susiprotėjau kur yra tarpas, kad galėčiau sms parašyti ne taip “labas_kur_esi?_kada_atsilaisvinsi?”, o šitaip “labas, kur esi? kada atsilaisvinsi?”.

vopšim kažkoks košmaras. o db renkuosi naują mobilųjį, kaip mergaitei - tai svarbu mobilo “kėbulas”, bet prirpatus esu prie nokios keys'ų, o noriu motorola V3i, o ten tarpas daromas su “*”, kai tuo tarpu nokioj su “0″. nėr gyvenimo…. todėl lb pykstu su kiekvienos firmos unikaliais išsikalinėjimais. čia kaip su kokiu apple, ant kurio touchpado nei antro pelės klavišo, nei klaviatūros išdėstymo standartinio. db suprantu ką programų inžinierius tūrėjo omeny sakydamas apie interfeiso ir hardware standartizavimą. o buvo jis teisus…

Rodyk draugams

nervina mane, kai tik išlindo saulė, taip visi nesamones ir daro. hormonų vėtros absoliučiai griauna gyvenimus. va žmogus susiplanuok dieną vos ne valanda valandon: nueiti i kirpyklą, nuvažiuot į banką, nuvežt knygas i biblioteką, papietauti, susitikti su personom keliom, dabaigti grafikos darbus. nu db nueinu i kirpyklą, kažkokia išsižiojelė užrašė ne 11val, o 12:30val.. nu tai db turiu laukti iki 12:30val. išsibraukė ciela 1.5val iš mano dienotvarkės. po to paskambino viena iš kelių personų - pasirodo, susitikti gali tik valanda vėliau nei tarėmės. nu tai ir vėl minus 1val. ghrrrrrrr…. aš iš vokiško krašto ir mėgstu vokišką punktualumą, kodėl kiti ne?

Rodyk draugams

na man db labai įdomu pasidarė, kaip žmogai pakenčia tokį karštį? už lango tai nei daug nei mažai, tik +29'C pavėsyje.

nepatvirtintais duomenimis šią vasarą Lietuvoje bus +40'C. tokiomis akimirkomis gailiuos, kad nemirkstu kokiam varlinyke tarp buožgalvių ir uodų lervų… S:

Rodyk draugams

pikto gnomo sindromo metu nieko neveikiau. nieko. absoliučiai nieko. tai db žiūriu, kad mano rss feedų registeris sukaupė nei daug nei mažai, tik kokį 90 įrašų - tai šiandien einu skaityti ir komentuoti, nes turbūt nekurie pagalvojo, kad numiriau d:

Rodyk draugams

nauja blogo konfigūravimo/rašymo/modeliavimo sistema - absoliutus fuflo (nemėgstu apvalintų kampų ir saldaininių spalvų).

bet grįžtam prie to apie ką norėjau parašyti. nusipirkau kovo mėn kinišką rožę be žiedų. išsižiojusios pardavėjus stovinčios už prekystalio, negalėjo pasisakyti nei kokio porūšio nei kokios spalvos - tai nekankinau aš jų ne itin protingų veidų ir nusipirkau augalą kaip katę maiše, nes labai norėjau šito stebuklo.

o dabar ilgai laukus, mėnesį krovus, dar kelias savaites brandinus žiedus - jinai paėmė ir išsiskleidė per tas porą val, kurias, aš dar viena koja ant debesies, praleidau sapnų karalystėj. na, kaip skleidės nemačiau, bet galutinis rezultatas pranoko mano lūkesčius ~(;

Rodyk draugams

kai dvi savaites iš eilės piktėju ne dienom, o valandom, dėl skaudančių dantų - tai vakar nušokavus pas stomatologo - priežastis pašalinta. apsipatenkinta nulekiu į parduotuvę ir akys plačios kaip visko noriu. tai po dviejų savaičių ištvermingo sėdėjimo ant košių ir minkštai virtų kiaušiniu ir dar prispausta pms - prisiperku visiško absoliutaus šlamšto: silkės, šokolado, pašteto, “imk” bandelių ir sausainių. absoliutus persivalgymas sūraus maisto su šokoladu priveda mane šįryt prie veidrodžio - ir išgąsdina. esu ištinusi kaip kempinė įmesta į H2O ir dar su patamsėjusiais paakiais.

Išvada: pms - blogai. nutrūkti nuo grandinės - dar blogiau. o rezultatas toks pats - pikc gnomas. tik pliusas, kad dantų nebeskauda.

P.s. pasirodo nuo šokolado, dar ir spuogas ant kaktos gali išdygti sulyg australijos dydžio…. damn /;

Rodyk draugams

šiandien esu savim tokia patenkinta, kad net galėčiau išlėkus į balkoną sušokti lietaus šokį ((: bet lietaus ir taip ant svieto gana - tai nešoksim. priežastis to džiaugsmelio - mergaitė sumedžiojo pelę! tokią mažą, šlykščią ir perdideliais priekiniais dantimis.. pfe…

Rodyk draugams

nu tai ot dasigyvenau, vakar svarsčiau, kad pabloginsiu, kaip mano šili pipirai ant palangės sužydo, bet neee, šian ėmė ir neišsiskleidė dėl lietaus. tai foto nedėsiu ir palauksiu kol saulės aptūrėsim.

o šiaip laikai atėjo, kai ryte atsikeli nuo pelių krebždėjimo ir turi pagalves mėtyti į kitą buto galą, kad nutiltų ir galėtum dar 15min pamiegoti. kai baigėsi visos 7 pagalvės gulėjusios lovoje - tada keliesi ir eini ieškoti sląstukų. o į sląstukus nėr ko įdėti, pelės virtais kiaušiniais ir svogūnais nesimaitina, o čia pasirodo visas mano šaldytuvo turinys. smagu net mėlyna.

Rodyk draugams

laimėjau nelygioj kovoj prieš kompą, bet tai vistiek nekeičia fakto, kad hdd kažkur parėję keli segmentai… nu nieko, bus laiko - pasikeisim hdd.

čia vakar/šiandien bevargstant, kai jau pamačiau, kad ir mano naktibalda kaimynas užmigo (šviesa lange nebedegė), nors visada degdavo. dviese naktynėdavome - pažiūrėdavau kitapus gatvės, lange šviesa yra? yra, vadinas dar ne viena nemiegu. o vakar ne, vakar jis miegojo ir man pasidarė taip liūdna ir vieniša - tai  prisiminiau pasaką kurią sekdavo mama prieš miegą:

“Kaip namukas ieškojo nykštuko

gyveno nykštukas namukyje, kuris tūrėjo vištos kojelę. išėjo kartą nykštukas į mišką malkų parsinešti ir pasakė namukui, kad grįš kai saulė nusileis. negrįžta.  jaudinasi namukas. žvalgosi. pabėgėję į vieną pusę, pabėgėję į kitą pusę. nykštuko niekur nesimato. nuliūdo namukas. gal kas atsitiko nykštukui. tai ir išėjo į mišką nykštuko ieškoti. kol namukas ieško nykštuko. nykštukas grįžta ten kur stovėjo namukas. o namuko nėra. tada nykštukas supratęs, kad namukas išėjo į mišką ieškoti jo - leidosi atgal, ieškoti savojo namuko.”

tai štai tokia ir pasaka (be pabaigos), bet kai man ją sekdavo, būdavo labai liūdna. nes vaizduotė pas mergaitę laki, ir vis matydavau verkiantį namuką klaidžiojantį miške ir šaukianti nykštuką.

Rodyk draugams